Išsirpau iš saulėlydžio fono, 
Iš plunksnuotų baltų debesų, 
Vakarinės pašvaistės dėlionių, 
   Iš nuogos 
        kasdienybės 
              „Esu“. 

Nesiaudrinu. Valtį prie kranto 
Teliūškuoja bangelės. Ramu. 
Išbalsavus kartumą gyventi, 
     Ryto saulei 
            ieškosiu 
              namų. 

Kai vyzdžiai fokusuoja peizažą, 
Patyrimais aruodai pilnės. 
Dabartis – tai vien posūkis mažas 
     Ilgo kelio 
          dienot iš 
              nakties. 

Išsijojau save ir negaila, 
Tuštumos atspindžiai nekamuos. 
Apsvaigimas nuo liūdesio gailių 
    Išgaruos 
          iš vertybių 
                sumos.