Visi trys haiku lyg jau skaityti šioje svetainėje, pasirodė, ne nauji. Pirmasis patiko; skaidrėja dangus, o kartu ir mintys, daugiau erdvės lyg laukimui, gal svajonei, ilgesiui... jaučiamas šviesus liūdesys tarp eilučių.
Antrasis nepatiko, nepritariu medžioklei. Įgudę medžiotojai kažin, ar mąsto apie sąžinę, gailestį...
Dėl trečiojo, pamenu, ar ne šaltuona kažkada rašė maždaug – ... karvės rupšnoja rūką... Čia – arklys rupšnoja rūką; gražus tas esminis atradimas (poetiškas pastebėjimas) netikėtumo efektui ankstyvo ryto gamtovaizdyje, bet dėl savitumo ginčytina.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2015-03-17 20:02:29
Gražios mintys, bet tai ne haiku - visai neatitinka reikiamų haikui skiemenų skaičių. Pirmas – girdėtas ir čia publikuotas.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2015-03-17 14:02:13
Visi trys haiku lyg jau skaityti šioje svetainėje, pasirodė, ne nauji. Pirmasis patiko; skaidrėja dangus, o kartu ir mintys, daugiau erdvės lyg laukimui, gal svajonei, ilgesiui... jaučiamas šviesus liūdesys tarp eilučių.
Antrasis nepatiko, nepritariu medžioklei. Įgudę medžiotojai kažin, ar mąsto apie sąžinę, gailestį...
Dėl trečiojo, pamenu, ar ne šaltuona kažkada rašė maždaug – ... karvės rupšnoja rūką... Čia – arklys rupšnoja rūką; gražus tas esminis atradimas (poetiškas pastebėjimas) netikėtumo efektui ankstyvo ryto gamtovaizdyje, bet dėl savitumo ginčytina.