Kiemo eglė didžioji varnėnų kermošiumi virtusi —
Vis garsiau ir garsiau suskardeno visi pašaliai.
Jau tylos nebėra, kas tik gyvas ekstazės jaus virpesį.
Ar vaiskių spindulių į jusles kas išdrįs neįleist?

Vos prabrėškus rytuos visą erdvę užpildo orkestras
Iki saulė nugrims užu miško nuogų dar šakų.
Kiek aistros toj giesmėj, nors trumpa ir ji aiški be teksto —
Rėkia šimtas balsų Aš esu!.. Aš esu!.. Aš esu!..

Būkit. Būsiu ir aš ta giedorių mada užsikrėtusi —
Nesulaiko burna beišsprūstančio posmo dainos,
Nes juk šventė visiems, kad varnėnai parsikrido derėtis
Tankiose šakose kiemo eglės lajos išskleistos.