*
negaliu negaliu
giliai
žvelgti
į rasotą
ar visi jūs
rasojat
kaupiat lietų
jį spindint
kelių spalvų zuikiais
kaip sargis
brisius
dievo skirtais
nuolatiniais
šlapiais antakiais
negaliu negaliu
kaip įdėmiai neišeina
skverbtis
į krikštolo upę
įtrauks
paskandins
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-03-17 01:19:53
naglai (įžūliai) – akiplėšiškas barbarizmas, kuris eilėms nei lyrikos, nei poetiškumo neprideda.
Tiesiog sugadina įdėtas kūrybines pastangas...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-03-16 23:53:34
Labai sudėtingas kūrinys.
Rasa, šlapi antakiai turi daug prasmių, viena iš jų – kad ašaros plūsta aukštyn, matyti dangus. Nuolatiniai... taip, tai prigimtis ir lemtis.
Kažkodėl statomas barjeras, tarsi būtų sakoma „ne man, tik išskirtiniams tas Visatos žėrėjimas, krištolo upė“.
Naglai iškrenta iš brisiaus ir rasų nacionalinio konteksto, bet rodo kasdienybę, galima galvoti, kad išreiškiamas vengimas lįsti į šventovę.
Mišria technika parašyta, ja ir stengiausi atsiliepti.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-03-16 23:08:10
Garantuota jūs turit šunį. Kodėl taip sprendžiu? Ne kartą jo pėdsakus :))) aptikau kūryboje. Kita vertus apskritai mėgstat gyvūnus.