Ar jauti, kaip tarpumenčiu virvantis gyvas vanduo
Iš gerklės ėmė plūsti giesme ir jutimams sparnus užaugino?
Neberūpi save it goduoliui tausot,
Vakar actas buvai, o dabar tarsi vynas
Svaigini ir svaigsti tuo šauniu linksmumu,
Kokį teikia būtis ir gyvenimo geismas.
Būsim paukščiais tarp paukščių, žiedais tarp žiedų —
Lai tas gyvas vanduo prausia, krapija, laisto,
Lai jo prigeria sočiai pumpurai, žirginiai,
Kietas grumstas ir išdriektos šaknys velėnos,
Tegul juslės sparnuotos šėliot pasileis,
Nes ne amžių truks dyvinos virvančios dienos.
Jos prašniokš, pragrumės. Liks tavy troškulys,
Kurio niekas pasotint nei moka, nei gali,
Nes jutimų sparnai tiktai kartą duoti,
Nors to karto pakanka, kad liktum apsalęs.