Juodos rožės, žiedlapiai trapūs,
Lyg bežadžiai sapnai naktyje.
Skrieja bučinio vėjo genamos,
Čiuožia oda kaip smiltys laike.
 
Blizga akys lyg onikso žvaigždės,
Lūpos šypsos kreiva šypsena.
Taip norėčiau paliest blyškų veidą,
Bet ir vėl ištirpsti migloje.
 
Lyg miražas bežadis atgimsti
Kasnaktiniam aistringam sapne...
Plaiksto vėjai užuolaidų nuotrupas,
Dengia kūną įkaitus liepsna.
 
Byra žiedlapiai rožių juodųjų
Suardytam sapno rūke.
Vėl dingai lyg miražas išblukintas,
Liko tik tuštuma viduje.