Teka teka upelis sraunus
Palei ąžuolą seną,
Ten, palikusios savo namus,
Vaidilutės gyvena.
Kursto ugnį jos dieną nakčia
Ir dainas jai dainuoja.
Senas ąžuolas stebi slapčia
Ir parimęs dūmoja:
„Ach, žmogau, kiek tau metų nedaug
Šioje žemėje duota.
Kiek dainų, kiek džiaugsmų, kiek kančių
Pilsi metų aruodan?
Ach, žmogau, ar ugnis ši šventa
Tau išskaistina dvasią
Ir ar meilė gyva prigimta
Leidžia kurti tau drąsiai
Rojaus sodus širdies gelmėje?
Ar lakštutės ten suokia?
Amžiai tirpsta lyg sniegas delne –
Ar mylėti išmokai?“
Ach, žmogau...
------------
Teka teka upelis sraunus
Palei ąžuolą seną,
Ten, palikusios savo namus,
Vaidilutės gyveno...