Terp Merkinės ir Alytaus,

Placi plyci Dainava…

Nor ir akmenais cia lytū,

Vargo nenucils daina.

 

Tep kadaise buvo čiudna,

Dar prie baudžiavos laikū:

Tep nelinksma, tep jau liūdna –

Neduok Dzieve, kap klaiku.

 

Kad linksmiau būtų an rinkos

Ir daugiau pritraukc žmonių –

Meškas rodė prirakytas

Prie sunkiausių akmenų.

 

O kici ponėkai šaudė

Pištolietais in meškas.

Gražus kailis švelniai glaudė

Ponų ir ponių kiškas.

 

Dzūkams Blindos nereikėjo,

Buvo cia savų gana,

Cik sunaikino baudėjai

Tuos sukilėlius – vaina.

 

Cia Varcios medzynai želia,

Cik meškų jau nebėra.

Paskuciny po berželiais

Ty nušovė Tebėra.

 

Buvo jis Dzūkijos vaitas,

Nebijojęs net carū.

Šleivakojės jau nevaikščios

Jomarkuose ir varu.

 

Meškasalio kaimas geras,

Cik gyventojū mažai.

Nog meškū nekyla garas

Ir kū veikcie nežinai.

 

Netoli Meškuciū plotai

Dzūkų vargana dalia –

Žemy dzirba cik kuproci,

O kiciem valdzyc valia.

 

Apie meškū nužudzytū,

Neskamba graudzi daina…

Kad ir akmenais cia lytū,−

Špekuliuoc dabar mada.

 

Dar gerai, kad plentas greitas,

Iš Merkinės Alytun.

Gali turgun kasdzien vaikčioc,

Tep ir vasarū prastumc.