Kas beuždraus man tavimi kliedėti,
Kada glamones savyje išeinešu?
Kas aš esu? Tik indas gyvasties.
Jausmai įsitempė, tačiau tvirti — neplyšo.
Jau mūsų neskiria nei laikas, nei erdvė,
Prasmingą įrantą nebeužgydo tošis.
Kas man dabar uždraus tavim kliedėt
Ir geidžiant siekti, alkti ir ištrokšti,
Ir smilkti ilgesiu, ir suliepsnot aistra,
Kurią akių gelmėj teįžiūrėsi?
Keista liga, diagnozė keista —
Po vieną serga, o pagyja dviese.
Tu pats geriausias pavilgas, tačiau
Aš bekliedėdama išeisiu tyliai tyliai,
Nes nebebūsiu kada nors arčiau, 
Negu akimirką, kada suvokiau — myliu...