… tas pats kelalis, jo raštuoti vyngiai
Gimtinen kvieči medžiais pakelė(э)m...
Tas pats upelis gurgantis sau tyngiai
Pakranten moji geltonom gėlė(э)m...

Ainu lakiu skrendu vė un gimtinę –
Tinai gandralizdis, ti skroblus, drebulė (э),
Tinai taip savu vyskus, net sūpynes
Many dar laukiančias padangen pakylėt (э)...

Tujau tujau...užbėgsiu unt kalvelas
Sužiurs nustebi un many namų langai,
Tujau tujau, o viešpati, kuks ilgs kelis,
Ki bėgi, ki skubi atrast ką palikai...

Nu va i aš! A pasiilgai? Sveikus!
Nameli mielus kvepiančiam kertėm!
Pražioju būrną sveikintis lyg vaikus
I ieškau aš tavy nerimstančiam akym...

Kur tu? Juk palikau tavy lomelė (э)j
Un kelią lydintį šventu viltim...
Kur tu, gimtyne, tėviške, brangus nameli,
Aš sugrižau, susitikyma laimes neatimk...

Akmuo. Berželis. Šulinia dubė,
Takelia link klujima nebelyka...
Nelyka dėdes pasodyntas obelė (э)s,
Darželis, drebulas i sodželka išnyka...

Tavy nėra. Bet aš inteisiu un tavy.
Tvirtai suimsiu delnu šiltą klemką
I dūrys versis – gal girgždės gal ne,
Par slenkstį žengsiu žingsnį lemtą...

Va aš jau i namie. Kaip geru.
Pakvimpu premenėj rūkytais lašiniais...
I mana runkos gryčias duris veri,
Kaip pasiylgau, Dievi, kaip buvau seniai...

Aš atsisėdu tyliai palei skrynią,
Namų garsus, kvapus aš un savy geriu...
Nameli mielus, tėviške gimtyne,
Tavy nebė, o aš tavy turiu...

I neištrins tavy ni laikus, ani žmonis
I iš širdies tas niekad neišnyks,
I nepavargsiu – grįšiu iš visų kelionių –
Vė tolumoj langai lyg akys pasitiks...

Tas pats kelalis. Jo raštuoti vyngiai.
Už kojas koji palieku tavy...
Tas pats upelis gurgantis sau tyngiai
Jau žyna. Saulė(э)toj kertėj aš uždariau savy...

Joana