Rasoja nuleistos blakstienos,
Drėgnumas diena iš dienos,
Ir mėnuo beprotiškai vienas –
Šunelis jį vangiai
Aplos.
 
Koplytstulpy snaudžia smūtkelis,
Tik vėtrungės girgžda kasryt.
Pašvilpaut prieš vėją negali
Paklydėlių viltys,
Matyt.
 
Pasąmonėj plasta legendos,
Kad vėl nulinčiuotas esu,
   Nors skrenda vasarvidžiai, skrenda,
Šešėliams sudygus
 Vėsu.
 
Išeitum į geliančią dieną,
Nuvystum žole nesvarbus,
Gyvenimas, pragaro hienos,
Ambicijų laužus
Įpūs.