Tyliai zvaigždė man įkrito į delną,
Norą besakant, užgeso staiga.
Ir prieš akis pamačiau tavo veidą,
Tu taip nedrąsiai žvelgiai į mane.

Viskas aplinkui nutilo, aptemo,
Jautėsi ežero kvapas rūke,
Ir aš lyg pūkas - lengvai bet ryžtingai
Pabučiavau tavo skruostą staiga.

Ir tavo akys lyg saulė prašvito,
Leido suvokti kas slypi širdy;
Tu – lyg žvaigždelė, lyg tas mano noras,
Saugai mane, dėl manęs gyveni.