Santrauka:
Perskaičiau Perregimo šilko prozos kūrinuką ir kilo mintis parašyti eiliuotai :)
Virs naktim raudonas veidas
Pievų dobiluos,
Šunys kaime aidą laidos,
Ant mėnulio los –
Kam jis žvaigždę vakarinę
Prikalė danguj
Lyg grabnyčią pakabinęs...
Siauručiu taku
Slinks šešėlių šešios poros
Vėjui iš paskos
Kreiva kriaušė palei tvorą
Šakomis šukuos
Juodus plaukus garbiniuotus
Tai, kuri šalia...
Irsis ežeru be luoto,
Pasiklys šile
Mano mintys palaidūnės –
Viešpats nepadės...
........................................................
Mirs lig ryto mano kūnas
Ir sapne kentės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2015-03-10 20:31:02
Geras :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2015-03-10 18:13:51
Taip gavėniškai liūdnai. Atrodo, kad net girdžių šunų alasą... :)))
Toks metas, bet jis baigsis ir vėl striksėsi dobiluos pakrantėj upės... :)
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-03-10 16:16:41
Vadinasi ,žodis yra toks didžiulis lobis, kurį perskaitai ir negali pamiršti. Ačiū!
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2015-03-10 13:13:34
Puiku.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-03-10 08:19:18
Labai gražu...tik nemirk.