Ledinėm kojom,
vatiniais batais
į kiemą įšlepsi
žiema.
Už durų smalsiai
atsistoja
snaiges iš skreito
vis sijoja
ant kiemo
miltais
berdama
balta tyli
niūri dama.
Ne, ne dama –
liūdna senutė
siūlus verpste
susukus
apvijo pusneles.
O vėjas stūgauja,
kvatoja vėtra:
žiema prajuko
baltai miltuota
šalčmirės mana.
Tai sninga kruopom,
tai ir vėlei giedra,
kai valdo vėją,
nesuvaldžius sėja
ir spaudžia paširdžius
balta gamtos drama.
 
2014