Santrauka:
Gyvenimo apmąstymai
Iš manęs link tavęs voratinkliais
Driekias mintys ir mintį prišaukia.
Jos sūpuodamos neša į atmintį
Išsipildymą, kurio nelaukiame.
Kai nublėsę kaip lapai vystame
Lyg nubukusio laiko rašmenys,
Lemtis mums atgręžia ašmenis,
Kad įspaustų ženklus išdavystės.
Dar aistra sužėruoja lyg atpildas,
Spirale susisukęs laukimas.
Išgaląsti suklinka ašmenys
Kaip rauda, kaip aidus šaukimas.
Iš manęs link tavęs voratinkliais
Drieksis mintys, kol jausmą prišauks.
Į rankas įspraus dar po akmenį:
Ar išdrįsim, kai kerštas sukauks.
2014
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-03-07 13:58:29
Patiko. Nors voratinkliais, bet tvirtai „surištas“.
(vietoj žodžio „suklinka“, ieškočiau kitokio...) Autorės valia nepaisyti mano nuomonės.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-03-06 23:52:45
Tikrai kaip voratinkliai. Šiaip tai paliko labai gerą įspūdį. Beje, sunku rimuoti ilgus žodžius, kada kirčiuojamas trečias nuo galo skiemuo. Autorei puikiausiai tai pavyko.