Pasidauginęs verkiantis lašas,
Pastovumą savy užkodavęs,
Akmeny siluetus ištašo
Išgyvenimais
     mano
          ir tavo.
 
Kai pabosta plazdenti sutemus
Ar braižytis lyg katei už durų,
Įsodindami kojas į žemę,
Realybės
     akim
          pasižiūrim.
 
Lyg netyčia paklystam Europoj,
Į namus neberandame kelio.
Išbarstytoms svajonėms pasopa,
 Išlikimo
     stuburkauliai
          gelia.
 
Paklydimais grąžindami skolą,
Lyg tarp girgždančių vyrių įstrigę,
It veršeliai, išputę atolu,
Trauksim
     mėsinėn
          arba į migį.