Ne tik lietum, bet ir giesmėm šįryt dangus praplyšo,
Tai gyvasties kupėjimo pradžia.
Visuos gyvuosiuos geismas būti trykšta.
Laikyk vadžias, stipriau laikyk vadžias!
Mus neša potvynis vandens, sulos ir kraujo
Ir kartais bangos narčios kaip žirgai.
Užklydę nešmenys žaloja nematuotai skaudžiai,
Nesupranti — mylėjai ar sirgai?
Neatsivėrei? Stveria ir išdrasko
Iki gelmens, iki pat gyvuonies.
Giesmių giesmė ir išganingas lašas,
Kuris palaimina pradėt, pradėt, pradėt....
Kai atsipeikėji, glėby suspurda, knirkia,
Tarnystės medų esant pažinai.
Šįryt lietus nuo lūkesčių net tirštas,
Ir tu it paukštis švilpauji linksmai.