Susimaišo mintys su dumblu –
Širdimi jaučiu aš ūkanotą rytą.
Tau paaiškint bus labai keblu,
Brisdama melu krentu į dieną kitą.
Užsimerkiu ir slepiuos skraiste –
Naktyje nupynęs ją lietus pradingo,
Kaip ir aš prabėgdama – skriste –
Dar tave pagirdžiau nerimu sultingu.

Pribarstei į plaukus nuostabių žiedų –
Jie pakampiuos tarsi dulkės rėty.
Neprašiau tavęs – dabar nuo jų alpstu –
Mintimis einu jausmų akėti.

Eik per žemę be ryškių žaibų
Ir tikėk pavasariu – jis kūną plauna.
Prisekiau pernakt tau pasakų lepių –
Eik – užgausiu tavo sielos vėją jauną.
------------------------------------------------------

Ūždamas per širdį bėgo vėjas –
Plaučiuose tarytum oras stingo.
Kas iš to, kad tu buvai atėjęs – 
Nešinas dingai jausmo klaidingo.