Baltam sapne tokia migla drovi,
Tik vyzdžių šunys amteli prieš rytą.
O sapne, mano sapne, kur skubi,
Kad nesuspėju net apsidairyti.
Po tavo pievų balzganas erdves
Pabiro daugelkart girdėti žodžiai,
Tik negaliu niekaip atspėti, kas
Kada ir kur man juos dažnai kartojo.
Ištįsta purpurinis ryto žiovulys,
Aušra nubudus glosto mano lūpas,
Kai ne savim esi — tas drebulys...
Ant drugio sparno baltą sapną supa.
Baltam sode tarp kvepiančių žiedų
Taip graudžiai lakštingėlė suskaudėjo.
Atrodo, žydi sodai po ledu,
Ir baigia šokį basos sapno fėjos.