Iš seno atviruko
Aš iškirpsiu tamsą.
Ir negedėsiu.
Nesakyk. Žinau 
Melodiją lumzdelio, 
Kelio lankstą —
Ėjau aplink, 
Bet greitai parėjau.
Alyvoms žydint
Ir žiedus svarinant,
Kregždėms bekarpant dangų,
O nakčia
Mėnulio semtuvėlį tarsi burę
Prie ežero nunešiu
Paslapčia...
Ir lis žiedais, 
Bet tu vis netikėsi, 
Kad į tave
Per sutemas brendu.
Nešuosi rankoj 
Išlikimo vėsą,
Kol kelią į tave
Aš surandu.