Lėkė žirgas bedugnėn į nežinią juodą.
Saulės mirksnis — lėkimas trapus ir neilgas.
Gal jaunystės likimo mažai tau atseikėta, duota?
Baukščiai dairės pašiurpusios smilgos.
 
Ugnių žiežirbos akmenis pakelėj plakė.
Ne žeme, tartum debesim plaukė.
Vos plazdėjo nuščiuvusios lubinų žvakės.
Ir net pušys iš skausmo sustingo palaukėj.
 
Sustojimas. Žemelė ant rankų tavęs nepakėlė.
Rugiuose tarsi vakaro gaisas kruvina šliūžė.
Tavo akys dar švietė melsvom rugiagėlėm.
Ten jaunystė suklupo audringai praūžus.
 
Kilo rūkas pritvinkęs nuo paupio pievų.
Dar vaitojo rugiuos baugus drebulys.
Tarsi prakeiksmas auštančiai vasaros dienai
Virš rugių sklandė juodbruvas miško kranklys.