Santrauka:
Ką tik grįžau iš ligoninės, sveikstu, bet mintys liūdnokos..
Nesibaigiantis kosulys.
Kiek daug žvaigždžių ant palatos lubų.
------
Čiurlena upelis.
Deguonies tiltas į plaučius.
------
Kapsi lašelinė.
Varveklis saulės atokaitoje.
------
Senučiukė renkanti pūkus.
Vynioja gyvybės kamuolį.
------
Dūris į pirštą.
Kruvinas rožės spyglys.
------
Visą naktį trauko suplyšusias dumples.
Ryte – paskutinė žvakelė.
------
Kosulys. Dusulys.
Sūris – šaldytuve.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2015-02-22 21:48:17
Trumpai, bet prasmingai.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-02-22 18:46:43
daug gilios išminties
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2015-02-22 08:41:34
Poetiška siela suranda poezijos net kritiškiausiais gyvenimo atvejais... Atrodo labai natūraliai sugrįžę vaizdiniai per tai, kas patirta, įžvalgios priešpriešos. Tereikia kelių taiklių užuominų ir tiek daug pasirinkimo tarp eilučių, subtilus asociatyvinis – emocinis ryšys...
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2015-02-22 00:45:55
Daug išminties surašyta ant baltų palatos lubų. Kamputyje, pernykščiam voratinkly įstrigusi viltis...
Vartotojas (-a): Klykis
Sukurta: 2015-02-21 23:46:10
Subtiliai ir stilingai. Švarutėlė ironija. Paskutinis dvižodis toks viltingas! Kaip kokia riešutų duona...