Senatvę puošia išmintis? Ne, užmarštis,
Būtis, užrašoma ažūriniais punktyrais,
Gebėjimas šypsotis, kai verki,
Geriau suprasti tą, kuris pasviro,
Kas puolęs kėlėsi ir prašė kas atleist
Ir tas, paleistas, laisvės kurs neprašė,
Dar gautas atlygis ne auksu — obuoliais,
Kai iki laimės trūksta vieno lašo.
Ir viskas pinasi — ką mokeis, ką radai,
Ką per gumbus ir sopulius suvokei.
Žmonių neliko, tik vardų vardai
Ir alkis menkas, nustumiamas kruopom,
Pasaulis tolstantis už sienų, už tvoros
Nebevadina skristi, užkariauti.
Ar kas vandens stiklinę bepaduos?
Pašaukti trukdo išmintis ar plaučiai?
Mintis smulkėja, odos kai per daug, 
Vis baisesni tie veidrodžių fantomai.
Tai, ką žinojai vakar, užmiršai.
Gerai? Blogai? Jau nusišvilpt, vienodai...
Sakai, vaikėju? Ne, aš praeity,
Nes ateities jau nebe jūros marios.
Senatvę puošia išmintis? Ne užmarštis
Sumos esminės — ką esi padaręs.