Žmogus – atskiras individas:
viename – ryški siela, dvasinis pasaulis,
kitame tik žmogus su vidiniais poreikiais —
kaip jie atskleidžiami?..
Drąsiai, ryžtingai, agresyviai ar kukliai tūnoma
užsisklendus savyje ir pasirenkama neryški
savo pomėgių išraiškos forma, kuri veda
per gyvenimą tarsi žibintas, rodydamas kelią...
Juo ėjai, eini ir regi, jog vedė ir veda į nieką!..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-02-16 15:57:04
man patinka, kai veda lyg žibintas , ne į nieką
Vartotojas (-a): liusta
Sukurta: 2015-02-16 12:51:23
Taip.Beprasmybė beprasmybėje, Anot M.Vilučio.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-02-16 01:02:04
Svarbiausia – kad ir neryški poreikių išraiškos forma, bet užtat savas žibintas.
Iškilieji šviečia amžinai, taip, bet kad kiti užgęsta tuščiai – nemanau. Nors vieną kartą vis tiek kas nors sušilo to kuklaus žibinto atšvaite, gal net jo nešėjui nežinant. Argi tai nėra prasmė?