Dedikacija:     Pakeleivei Elvyrai,
                     kuriai žadėjau parašyti eilėraštį.
 
Mažytę tėvas gąsdino – tylėk!
Mokykloj mokytoja – užsičiaupki sykį!
Po to jau vyras rėkė – moterie!
Nu ką čia padarysi!
 
Darbe lyg pelė po šluota – suspėk!
Daryk, kas reik, gražiai prisistatyki!
Ir viršininką, kai tas liepia, pamylėk!
Nu ką čia padarysi!
 
Turguj tave apgavo – dink iš čia!
Autobuse pastums – nesistaipyki!
Net mažvaikiai beeinančią gatve tave...
Nu ką čia padarysi!
 
Policininkais gąsdina pašte.
Šunim užpjudo, einančią gatve.
Taip gaila vaikų, eilėn sustatytų...
Nu ką čia padarysi!
 
Valdžia žadėjo daug, o davė – ką?!
Dantistui nežadėsi – eilėj nyksi.
Ir radiatoriai karščiausi, kai kaitra!
Nu ką čia padarysi!
 
Net saulė nusisuko nuo žmogaus,
Ir žiemą tik purvais apsidrabstysi.
O jei pavasaris ir neateis rytoj...
Nu ką čia padarysi!..
               ....................
Žvaigždė negęsta saulės spinduly,
Netyla volungės daina nakty.
Gamta – šventa. Pavasarį išvysi!
Ir patikėk – tu viską padarysi!
 
2015 m. vasario 11 d.