Noret, pasakys aš pasakėčio
Api meilė aceit gražio,
Katra gime nekaltoj
Stasės didelėj širy.
Šitos meilė objektėls
Buva Rožės kaimynėls,
Jos gyvena viens kėp pioršts,
Bet tikėjes da pasipėršt.
Rože Stasės ger draugela
Vakarėl suorganizava,
Pakviete jon Mykolėl,
Ka suvestų su Stasel.
Šoka,trype kiek galėje,
Trauke dains koks tiok mokėje.
Tika i patika jam Stasela,
Todė kėla jos bokalo.
Mislyje neteks jo senberniaut
I toliau galvoje alo liaukt.
Viens bokals pask kito ėje,
Kol sveikatos da turėje.
Unt pabaigos išaiškėje
Mykoliuks prieš tai
Jo bar sedėje,
I kitai panelai
Sava šyrd žadėje.
Mire meila nekaltoj
Stasės didelėj širdy.
Teks panelė vel ješkot
Kita meilės objektėle
I žiūrėt jo atydžiau,
Ka bokalo jos mylėt mažiau.
A tas Mykols kėp anksčiau
Alo mauke nemažiau.