Per visą vasarą prakaitavo vyrai, kol pagaliau nusprendė, kad jau pakaks. „Vargu ar beišmoksi geriau, jeigu ir toliau mokinsies“.
Su valsu buvo lengviau, su polkute sunkiau. Bet, kaip jiems atrodė, ir su ta visai neblogai susidorojo. Šokdami su Danute ar vienas su kitu, mažiau mindė vieni kitiems kojas, jau mokėjo laiku šokį pradėti arba sustoti. Žodžiu, jau sugebėjo žingsnelius pataikyti į taktą... Ko daugiau reikia? Kiek išmoko, tiek užteks. Juk duonos iš to nevalgysi, o gegužinėje pasistumdyti bus gerai ir tiek, kiek moka.
Miko draugams viskas nusibodo, jie sutingo kartoti vieną ir tą patį, todėl pasitraukė, o jis, kad ir likęs vienas, treniravosi toliau. Tai pats vienas trepsi, švilpiniuodamas melodiją, tai sukasi su sese. Kviečia Danutę šokti, įsivaizduodamas, kad kviečia panelę, ir sukasi su ja, kol pavargsta.
Taip Mikas sulaukė ir advento. Girdėjo, kad užsigavėt prieš trumpą gavėnią jaunimas renkasi Baniulio vienkiemyje. Žadėjo būti net armonika. Nieko juk nesugalvosi geriau? Pasitaikė puiki proga išbandyti savo jėgas. Mikas nutarė pirmiau pašokdinti visas mergaites, o paskui bus drąsiau pakviesti ir Verutę, bet ji tą vakarą neatėjo.
Mikas nelabai ir nusiminė. Jam net geriau. Jis šoks su kitomis mergaitėmis visą vakarą. Matys, kaip jam sekasi, o su Verute pašoks per Kalėdas, kai jau bus visai gerai pramokęs ir bus gerai pasiruošęs. Jis žinojo, kad pavasarininkai parapijos salėje ir šiemet rengia Kalėdoms šventinį vakarą su vaidinimu ir šokiais.
Šį vakarą užsigavėt jaunimo susirinko nemažai. Visi linksmai klega, o Mikui nerami širdis. Užgrojus muzikai visi šoka, o Mikas vis dar nedrįsta pradėti, vis dairosi, žiūri, ką daro „mokslo“ draugai. Alius pradėjo pirmas, tad ir jam nėra ko snausti.
Pagaliau Mikas ryžosi. Priėjęs linktelėjo pirmai pasitaikiusiai, visai nepažįstamai, sėdinčiai arčiau durų mergaitei ir, kai ji pakilo, Mikas ją apkabino. Tik pirmi žingsniai netvirti, o šokant su patyrusia partnere, kuo toliau, tuo darėsi drąsiau. Po šokio Mikui grįžo pasitikėjimas savimi ir jis pakėlė aukščiau galvą. Jam smagu, mergaitė irgi, atrodo, patenkinta. Bet tai buvo tik valsas. Kai užgrojo polkutę, Mikas jau nebeieškojo kitos sau į porą. Mergaitė puikiai taikėsi prie jo dar kiek grubokų judesių, antrino jo ne visai tvirtus žingsnius. Vaikinas džiaugėsi, kad pataikė pakviesti tokią gerą ir kantrią mokytoją. Visai ne tokią, kokia buvo sesė. Danutė buvo daug mažesnė už jį, Mikui tekdavo gerokai pasilenkti, o dabar jis buvo tiesus, iškelta galva, atsipalaidavęs ir polkutė gavosi pakankamai linksma.
Mikas apsidairė. Jeigu valsą Alius pradėjo pirmas, tai dabar ir jis, ir kiti jo draugai sėdėjo ant suolo ir stebėjo jį, šokantį polkutę. Norėdamas pasirodyti prieš draugus, Mikas surizikavo pasisukti net į kitą pusę, bet jam netikėtai susipynė kojos ir jis ko tik nesuklupo. Laimė, kad kaip tik tuo metu baigė groti muzikantai, pasibaigė šokis ir tas jo brokas liko nepastebėtas. Buvo truputį nepatogu prieš mergaitę, bet ši tik maloniai nusišypsojo ir Mikas nusiramino.