Tolimoj  šaly, galvojau,
laimė auga, žydi.
Kažkur toli, toli toli labai,
kai gervės skrenda,
akimis lydžiu,
ir mano mintys
būdavo toli tenai.

Už jūrų marių, gal už vandenynų
manoji meilė,
ten, maniau, kažkur toli.
Ir kur surasti mažą tą laivelį,
kad perplaukti galėčiau
aš pas ją.

Už didelių kalnų,
baltų baltų sniegynų
ramybė vaikščioja,
galvojau aš tada.
Ir kaip įkopt
į kalną tą aukščiausią,
kaip džiaugsmo gėlę
man nuskint aukštai.

Bet laimę, meilę,
džiaugsmą ir ramybę
radau šalia, visai visai arti.
Kai atsidarė mano širdies durys
ir aš apsidžiaugiau,
kad šiandien gyvenu.

Kai atsivėrė akys,
kai šypsena užtvindė mano veidą,
kai ašara ne liūdesio,
o džiaugsmo spinduliais suspindo.
Kai pamačiau, kad tu esi šalia,
kai supratau, kad aš
esu labai labai laiminga.