Upės vieškeliuos meldai subrido.
Slenksčiuos raitėsi kaspinas ilgas.
Bangos akmenis rankomis rito.
Vienmarškines pažadino smilgas.
 
Pilki vandenys vynu putojo.
Saulė ritos įkaitusiu delnu.
Gulbės nebylės arfomis grojo.
Plunksnom liesdamos kūną taip švelnų.
 
Mėnesienos ežere nuskendo saulė.
Ilgesio karščiu degė delnai.
Aš buvau tavo visas pasaulis.
Tu many kaip sapne gyvenai.
 
Ir per rytmečio žolę rasotą
Naktis brido nuoga ir basa.
Mano lūpas aistringas, besotes
Girdė bundanti ryto rasa.
 
Upės vandenys rimo nurimo.
Saulė jau ritinėjos žeme.
Meilės mėlyną pasaką sekė
Žilutėlė pavargus Kriauna.