Iškugždėjo burbuolės ant smilginio stiebo-
Tuščios galvos palaukėj atrodo oriau.
Vėl tu ieškai taip greitai atleidžiančio dievo,
Kad priklupęs išverstumei sąnarius sau.

Ir galėtum sugrįžti sukruvintais keliais
Nusiprausti tuo amžinu grįžiu namų,
Kad prie vartų bylotų medinis smūtkelis
Ir katarsiškas būvis trapus tarp delnų.

Nusigręžk sumirkytą veidmainišką veidą-
Išnykai pakely šventės šėlsmo garsais
Tiktai gaila, kad artimas kartais išeina,
O sugrįžta šešėlis tamsiais paryčiais