Kaip talpiai, nuo iki, nuosekliai įtaigi būsena ir priminimas apie būties agoniją... Ir pavadinimas geras dviprasmiai – neišvengiamais pridusimais iki paskutinio karto... Ir jautru, ir apgalvota. Mintys į dingusį laiką įaugo... „pagriebianti“ eilutė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2015-01-28 15:00:03
Būna dienų, lyg tyčia,
Kai verias akys sunkiai,
Šešėliai čia vaikšto lyg sapne....
Gerai, kad retai... :)))
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2015-01-28 06:51:55
Kaip talpiai, nuo iki, nuosekliai įtaigi būsena ir priminimas apie būties agoniją... Ir pavadinimas geras dviprasmiai – neišvengiamais pridusimais iki paskutinio karto... Ir jautru, ir apgalvota. Mintys į dingusį laiką įaugo... „pagriebianti“ eilutė.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-01-27 23:31:12
Ot, prispaudė – čia jau bėda :(((
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-01-27 21:25:20
Būna... ir kažkodėl prisiminiau dainą: Būna dienų lyg tyčia... Trumpai taikli būsena eilių- patiko.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-01-27 18:43:05
prasminga mintis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-01-27 17:02:29
oro – po šonkauliu
Dusimas