Pasiilgau vėjo, smilgų,
Pasiilgau kopų.
Pasiilgau saulės, jūros,
Vakarų miglotų.
 
Nėr gražiau
Kaip bangos trankos
Į smėlėtą krantą,
Kai audronaša pakyla
Ir virš jūros sklando.
 
Man gražu, kai saulė leidžias
Į audringą jūrą.
Spinduliai kaip pirštais žaidžia
Su išskleistom burėm.
 
Ir, kai vakaras sutemsta,
Aplink rūkas tirštas.
Tik neramios bangos kelia
Keteras į viršų.
 
Man nereikia ramaus mėlio
Ir dienų be vėjo.
Kaip žarijos karšto smėlio
Niekad nereikėjo.
 
Nes pati esu ramybė,
Bet kai nieks negirdi.
Vėtros blaško mano sielą,
Audros plėšo širdį!