Tyliai

Tikėk už mane, mano laime,
Kvėpuot už save tegaliu.
Širdis nenuilstamai ieško
Vartų, pro kuriuos išeiti galiu.
---             ---           ---            ---
Mylėk už mane, mielas broli,
Jai atiduok tai, ką turi.
Ko negalėjau išsaugot - atleiski,
Upelio čiurlenimu grįšiu nakty.
debesų piemenaitė

2006-09-27 12:43:11

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): žuvėdra

Sukurta: 2007-05-09 13:51:17

Na, man nėra ko prikišti. Šaunuolė.

Anonimas

Sukurta: 2007-04-28 21:15:17

labai gražus čiurlenimas ir pirmosios dvi eilutės. Kliūva rimas, norėtųsi labiau netikėto, labiau suskambančio, bet neblogai ;)

Vartotojas (-a): žuvėdra

Sukurta: 2007-04-27 11:46:34

Nuostabu.

Anonimas

Sukurta: 2006-10-14 11:28:00

Norėčiau šitą darbą išgirsti. Tavo skaitymas suteikia labai didelį įspūdį.
teužkliuvo "tegaliu -galiu", o visa kita bepriekaištų.

Anonimas

Sukurta: 2006-09-29 11:51:45

nei šiaip nei taip skamba, kai "galiu" rimuoji su "galiu". jausmų tikrai daug, bet poezijos mažoka.

Anonimas

Sukurta: 2006-09-28 17:52:35

O man visai nieko. Daug meilės jame yra.