Kokia spalva reikėtų piešti laimę –
dainuojančių miškų ar tylinčių smilčių...
 
Lietaus lašai languos vitražą lėmė,       
nuspalvint gal arenoj klounu šmaikščiu.
Pilkai, kaip pelenus iš kančių sosto –
iš dienų rūko tavo vardą aš tariu
per visą naktį naujo ryto mostais –
Nuo speigo į pavasarį akrilu.
 
Gal žemės pumpuro – tada plasnoja
pavasarį sugrįžtantys namo gandrai.
It po mirties spalvų gaiva žalioji –  
Ant jaudulio į guolį nukrenti mandrai.
Likimo ąžuolų paletė – jo šakų,
su rėkiančiais žiedynais pakelės.

O, Laime, visom spalvom tave regiu
į širdį prasiskleisk gyva –
Būk prošvaiste auksiniais kamuoliais.