Panirt į rūką nebūties,
Nes nežinai savos lemties,
Nes nežinai, kiek būsi čia,
Ir kiek lydės tave delčia.
Naktim bijūnžiedžių kvapnių
Galvosi — dar tavim tikiu, 
Dar laukiu, ištiesiu rankas,
Nutolsti tu, žinau — tai kas.
Sugrįši vėliai į sapnus,
Lyg šiltas vėjas neramus,
Pašiauši plaukus nejučia,
O kai užslinks tyli delčia,
Vėl lauksiu, tu žinok — aš čia,
Kvapnių bijūnžiedžių take,
...........................................

 Nepasiklyskime laike...