Atadarysiu šulnią dungtį sanu, samanotu.
Iš rėčkąs undenią pasimsiu – švintą vyną...
Tik gryčiąs slinkstis pastiks taks kuprotas.
Kvepęs atšlaimas mėtam ir pelynam.
 
Įnais saulala, atsidarius aplaupytas lunginyčias.
Iššluos su sanu rąžu visas laiką dulkes.
Kiemą kiečių kvapas iškvapins sanas arčias.
Unt premenęs denąs ilgi šešėliai gulsis.
 
Ir man atrodys, kad ataina pievam tėvas, matinėlą,
Mes pinki basakojai  lakiam jų pastiktę.
A atminimą žolas teip tunkiai širdy sužėlą.
Nabegaliu brungių vietų kaskart paliktę.
 
Atadarysiu šulnią dungtį sanu, samanotu.
Sulunkstytas padeliokas jaksis iš padilbų.
Aukštas smilgas apie gryčių man gedąs rarotas.
A dūšelaj bus be galą ilgu ilgu.