Dienelės ne lyg ledinukai —
Rūgštokas penktadienis tirpsta.
Savaitgalio snaudulį buką 
Tuoj leisi kaip smėlį tarp pirštų.

Čiuožyklose telkšo štai balos,
Besniegės kalnelių kupros.
Iškrypus žiema nepašalo.
Tik laikas sutirpo. Lyg cukrus.

Nors laikas, teisybę pasakius, 
Mažiausiai dėl viso to dėtas.
Juk pojūčių kiekis prašapo, 
Nes kūnas visai sudėvėtas.

Senėjimas ne visažinis,
Tiktai nepajėgia smalsauti,
Tad stveria, kas likę lentynoj
Ir trupina virpančioj saujoj.

Ateina vaikaičiai ir juokiasi —
Močiutė kažkuo apsidrabsčiusi,
Nes jai kaip sunku, nenutuokia,
Kaip sunkiai pagimdomas AČIŪ...