Uždarom langines
Ir ištrinam iš durų staktas,
Padūsaukim tada
Triukšmais tyloj,
Nes venomis iriasi
Nusivylimai, nes rauda
Randuota, braižyta tamsa.

Vanduo iš plauna
Naktį iš pėdų, tačiau
Nezulina akmens dorybių.
Nesvarbu, ištirpk kaip ledas,
Delnais nespaudžiu aš tėkmės
Bet žodžiai manyje labiau sušąla...
Sąmojai pavirsta kortom,
Dabar ištrauksiu ne tave,
Tiktai taškus iš pabaigų
Surinkti ir tik žymom
Paraštėse palikt raides.