Santrauka:
Prisminimų versmela.
Rytų aukštaičių, uteniškių tarmi.
Išaušis rytas ažupūs nakties žvakes.
Nulaks na kojų jadi nakties punčiai.
Ar mum dalala da draugėn suves?
Rųžysis iš megų pakili stagų dungčiai.
Saulala risis keip raudonas kamalys.
Unt mūsų lieptą kožnu dienu lauksiu.
Prie upes geltanom purienam lis.
Keip rūku prisminimus veidu brauksiu.
Tikiu ir man nauja viltes dena nušvis.
Žaliuos melduos laimingas untys krykštaus.
Laukinej abelėj supsis geltonas abalys.
Ir žali strielčiai šaks unt vingiarykščių.
Ataisi mielu paupęs pramintu takeliu.
Keip žemvages suversiu mūsų dienas.
Neraiks mum žodžių, a ažteks tylas.
Atnešk tik puokšti geltanų purienų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2015-01-16 11:33:49
skaidrus kaip puokštė geltonų purienų
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2015-01-15 22:38:27
Nepaisunt teisingų Kariles pastabų skumba švelniai ir malaniai.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2015-01-15 16:21:44
Stipri scenografija, tačiau eilėraštį silpnina įvaizdžiai, kurie poezijoje jau pernelyg ilgai gyvena (pančiai, žvakės, purienos...].
Nebijokite eksperimentuoti, drąsiau ieškokite naujesnių įvaizdžių, metaforų.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-01-15 12:42:46
Neraiks mum žodžių, a ažteks tylas.