Atėjai, kada liepų geltona alėja žydėjo,
Mūsų laimės džiaugsmu ir skausmu išmatuota.
Smilgų garbanos plaikstės nuo kvepiančio vėjo.
Tarp žiedų aš buvau tik bitelė ratuota.
 
Ir kvepėjo medum mūsų dienos auksinės.
Kilo rūkas nuo pievų kaip pieno puta.
Tavo vardą širdin akmenim aš įtryniau.
Skaudžiai dūrė laukinė ir dygi radasta.
 
Išėjai, ir nuo lūpų nektaras išdžiūvo.
Nevienodai visiems laumių laimės mums duota.
Pats medunešis mėlyną vasarą buvo.
Tarp žiedų aš buvau tik bitelė ratuota.