Santrauka:
Parašiau šį eiliuką panaudodama gerbiamos Nijolenos pirmąją eilėraščio eilutę. Neatsisipyriau, ji man nepaprastai graži pasirodė. O į žaidimo traukinį šiandien jau pavėlavau. Tik šios eilutės nenorėjau paleisti savo meilės eilėraščiui.
Ar meni tu šilką išskleistos lapijos?
Skalsiai lijo tąsyk iš širdies širdin
Sename daržely skleidės pinavijos
Pilkos, niūrios dienos slinko užmarštin.
Vasara dar sklandė drugeliu po pievą,
Dobiliukų kvapas dvelkė praeitim
Mes abu mokėjom meilės maldą vieną
Tyliai ją kartojom vėstančiom naktim.
Paėmei už rankos ir širdis spurdėjo
Tarsi keistas sapnas iš baltų naktų
Mylimasis, nieko nieko nenorėjau
Tik tavęs ir meilės , visad būt kartu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-01-11 20:13:03
Nuoširdumu dvelkia, tikrumu.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2015-01-10 12:59:05
Taip, palietė ir mano širdį, nes žodžiai priminė tolimą praeitį...
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2015-01-09 23:56:05
Man labai gražu ... žu žu... :)))
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-01-09 23:50:58
Vat, primena kažkokį klasiką. Bet ką? Na, stilius toks panašus. Gerai padirbėta, nuo dūšios parašyta.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2015-01-09 22:34:38
O,kad taip iki grabo lentos!
Taip gražu! Taip gražu! Labai!:))
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-01-09 18:28:28
Skalsiai tąsyk lijo iš širdies širdin.. / Mes abu mokėjom meilės maldą vieną...
Tokie sapnai nepasimiršta...