Visą savo gyvenimą
Užklojau sniegu.
Dabar niekas nežino,
Kur aš gyvenu.
Nei draugai anei priešai
Į svečius neužklys.
Net vėjas bastūnas
Nevarstys duris.
Sniegas minkštas, pūkuotas
Ramybe apglobs.
Bus taip vaikiškai gera,
Kaip mamos pataluos...
Mintis iškedenus,
Žodžius tyloj verpsiu.
Prasmingoj vienatvėj
Pavasario lauksiu!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-01-09 23:48:36
Taip ir juntu patalų minkštumą. Ir šilumą :) Trečiame posme, suprantama. :)
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2015-01-09 22:37:20
Nemanau, kak atkaklioji leisis užklojama sniegu?
Juk ne Nykštukė:))
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-01-09 16:13:11
gražu