sugipsotoj erdvėj spurda svečias –
sutrikęs karosas
jis apakęs visai nuo keistos
nematytos spalvos
aš nešu jam ledų
ir lietuviškąjį kalvadosą
ir sakau, kaip gerai,
kad gyvename tik iš bėdos
jis nežino, kad ežeras mano
sakmės skrajūnu pasirodė
ir kodėl sugipsuoju erdves –
nežinau net ir pats
gal tik jaučia, kad čia
jis tik senas sutrikęs karosas,
kurį aš vaišinu, nes taip reikia
tik iš pareigos.