suktukais laiptų bėgu tekina
į ten kur mes abu
apsikabinam
tik lyg barjeras
siena aklina
o po pėdom įtémptas plieno lynas
 
galiukais pirštų slystu tavęs link
kaltai susverdėjus
bijau nukristi
artėk lėtai
tokia juoda spalva
o gal tai paskutinis mūsų krikštas
 
tik jei pavyks
dar žingsnis vėl einu
Ir tu artėk
Ir jau apsikabinam
žiūrėk
skliaute
iš Viešpaties delnų
drugeliai geria saldų liepų vyną