Patikėki vėju, saulės šypsnį neša.
Patikėki vėju, meilės laišką rašo.
Rudeninėn taurėn pils šermukšnių vyno,
Kur per vasarėlę jis ilgai brandino.
 
Ir įpins į plaukus tau jurgino žiedą,
Ir nušluostys ašarą, kai veidu nurieda.
Ir šokdins per naktį tas rugsėjo vėjas,
Lapais pasipuošęs ir įsimylėjęs...
 
Patikėki vėju, klevo lapą neša,
Klevo lapą neša, meilės laišką rašo.
Tau pūpsos po kojom obuoliai sunokę.
Dar ilgai svaigsi tu rudeniniam šoky.