Šalia tavęs aš noriu būt geresnė
Kaip obelis, aptekus pumpurais,
Tarsi dagtis, apglėbus vašką žvakės,
Kai sutrinki ir vėl krypties dairais.
Aidėti noriu tavo kraujo tvinksniuos,
Išsprūsti aimana, tačiau sugrįžt malda,
Į tavo atmintį neraibuliuojant grimzti,
Išsklist į šypseną plačiausią bet kada.
Aš noriu būti! Ar girdi, kaip skamba?
Lyg iš jausmų gavau daugiau jėgų,
Tarytum žiedlapiais galiu užpildyt dangų,
Lyg aš smilkau ir tik dabar degu.
Šalia tavęs aš noriu būt tauresnė,
Ramunių pievoje taip pat, kaip ir pily.
Pati būtis jau turi naują prasmę,
Kai priglundi, kai ašara gili
Lyg jūros, marios nuodėmėms nuplauti
(Nors mes tyri abu it angelai)...
Tarp laimingųjų būsiu laimingiausia
Pakol abu sužibsime žilai