Tame kasdieniam miesto šurmuly
Jau baigiame pamiršti kaimo kvapą.
Sakyk, ar vis dar prisimint gali,
Kaip pjauna šieną, aria, duoną kepa?
 
O būdavo – atsikeli ryte,
Ir nors aplinkui tvyro palšas rūkas,
Jauti, kaip švelniai smelkias į tave
Toks svaigus kvapas baltų dobiliukų.
 
Todėl pabraidžiok žole basomis,
Kad prisimintum, kokia tai palaima.
Juk kažkada į šį pasaulį mes visi
Pradžių pradžioj atėjome iš kaimo.