Pro viršūnes pusnių mėnesiena žiūrėjo,
Kabo žvaigždės danguj dabarties.
Man tamsioji naktis niekada nerūpėjo,
Ir skubėjau tik šviesą paliest.

Bet vis tiek su tavim aš norėjai pabūti
Tarp žvaigždžių ir tamsiausių naktų.
Ir viltelė, karčiam įsisukus kamputy,
Prisikaups abejonių rimtų.

Meilė tavo kaip knygoje pasaka skaitės
Nematytais pasauly vaizdais.
Dar ilgai išraižytos apšalusios raidės
Išbujos meilės tekstais aštriais.

Išėjau tau palikusi žiemą už mūrų,
Pagailėdama meilei anglies.
Ir širdis suvaldys mano jausmą santūrų,
Lai kita tavo širdį palies.