Tiek daug lašiukų vienoje saujoje —
Gaivių mažų gyvybių drauge...
Ar tik man vienai šiame pasaulyje
Norisi pasilikti šiame sapne?

- - -

Jūra — tai begalės mažų gyvų lašelių,
Sielų, šokančių vėjui už nugaros,
Kuriuose matyti spindintys kristalai —
Druska — suakmenėjusios dvaselių ašaros...

Tiek daug, tiek daug lašiukų saujoje,
Kuriais norisi apsiklostyti savo pečius,
Glausti prie skruostų, akių, jausti lūpose,
Pildant savąją dvasią jų gurkšniais...

Jūra — pasaulio jausmų telkinys, kartais audringai banguojantis, o kartais ne... Bet gilus ir gyvas.