Santrauka:
Kai už lango toks žiemiškas vaizdelis, tai ir eilės žiemiškos.
Į žemę atkeliauja žilas žilas sausis,
Dar po Naujų pavargęs, apsiblausęs.
Vandens ąsotį nelauktai išpylęs,
Nušvilpiniuoja laukais palei girią.
Iš lėto krinta vėl žvaigždėtas sniegas.
Po minkštom duknom sausio žemė miega.
Ledinėm šukom vėjas egles sušukuoja,
O po ledu upeliai tyliai tyliai groja.
Tankiuos krūmynuos švilpia plikas vėjas.
Jis ilgesį pavasario pasėja.
Pro baltą debesį lengvų plaštakių
Linksmai saulutė merkia vieną akį.
Kai vėjas net užkimęs kaukia,
Kasdien mes žemės atgimimo laukiam.
Kada žiema sumaltą sniegą rogėm veža,
Pavasarį sapnuojam kaip stebuklą mažą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Komentarų nėra...